Renginių kalendorius
<< gegužė, 2022 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031

Interviu su jaunaisiais Kaišiadorių r. ŠSPC Sportinio ugdymo skyriaus treneriais

2021.11.30

Nuo rugsėjo mėnesio Kaišiadorių rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Sportinio ugdymo skyriuje dirba du nauji treneriai – buvę mūsų sportininkai Viktorija Dalangauskaitė ir Egidijus Žagaras. Smalsioji savanorė Rugilė Morkūnaitė kalbino jaunuosius trenerius.

Egidijus Žagaras

Kas paskatino rinktis trenerio profesiją?
Ne paslaptis, kad pats sportuoju nuo 6 metų. Mačiau, kaip dirba kiti treneriai ir mokytojai, jau 10 klasėje pasakiau sau, kad noriu ir aš būti treneriu. Svajonės pildosi, tik reikia stengtis.

Kodėl pasirinkote būti futbolo treneriu?
Su futbolu esu daugiau nei 20 metų, dėl to šioje srityje galiu realizuoti save.

Ar darbas su vaikais visuomet buvo jūsų svajonė?
Besimokydamas mokykloje žinojau, kad noriu dirbti su vaikais. Tai buvo mano svajonė. Vaikai man patinka, todėl lengva su jais bendrauti.

Kokių naujų dalykų išmokote, sužinojote, supratote būdamas treneriu?
Esu dar jaunas treneris, praėjo tik du mėnesiai. Stengiuosi išmokti kuo daugiau iš kolegų ir dalintis sukaupta patirtimi su vaikais. Supratau, kad reikia nuolat judėti pirmyn, ugdyti vaikus dorais žmonėmis.

Kaip sekasi dirbti su vaikais?
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, nori išsipasakoti, pasikalbėti su treneriu. Dirbti sekasi gerai, problemų su vaikais neturėjau. Aš jiems stengiuosi būti ne tik treneris, bet ir draugas. Visada išklausau, patariu ir padedu, jeigu turi kokių nors problemų.


Viktorija Dalangauskaitė

Kas paskatino rinktis trenerio profesiją?
Būti trenere norėjau jau pradinėse klasėse. Mane visuomet žavėjo trenerių panašumas į ugdytinius. Nesvarbu, koks jų amžius, jie visuomet tokie energingi, jaunatviški, žingeidūs žmonės. O viso to priežastis – darbas su vaikais. Todėl visą laiką eidama sportininkės keliu žinojau, kad trenerės darbas man bus tinkamiausias.

Kodėl pasirinkote būti plaukimo trenere?
Baseino patalpoje jaučiuosi tarsi namuose, nesinori niekur skubėti, kitus žmones erzinančio chloro kvapo aš jau nebejaučiu. Manau, aš pripratau. Vienuolika metų jau užsiimu šia sporto šaka, noriu tęsti veiklą toliau čia, kur jaučiuosi geriausiai.

Ar darbas su vaikais visuomet buvo jūsų svajonė?
Taip, darbas su vaikais – svajonė, kuri pildosi. Vaikai visuomet mane traukė, jie tokie tikri, smalsūs, siekiantys naujų žinių, kurių mes, suaugę, kartais taip nevertinam. Vaikai, man tarsi priežastis, dėl kurios visuomet galiu šypsotis, būti energinga ir smalsia. Juk sakoma: „Kokia aplinka tave supa, taip jausiesi ir pats“.

Kokių naujų dalykų išmokote, sužinojote, supratote būdama trenere?
Išmokau būti savimi, nes dirbant su vaikais to labai reikia, jie jautrūs, nuo jų sunku kažką nuslėpti, nes nežinai, kada užduos kokį netikėtą klausimą.

Kaip sekasi dirbti su vaikais?
Vienintelis tikslas, kurį sau išsikėliau prieš susipažindama su grupe, niekaip neskirstyti vaikų. Mano treniruotėse man visi vaikai yra vienodi. Taip, jie siekia išsiskirti ir nori būti pastebėti, bet aš visuomet stengiuosi paskirstyti laiką po lygiai visiems. Svarbiausias tikslas yra neprarasti ryšio ir jų noro bendrauti, nes tik taip tapsime komanda.


Atgal